ŠEIMOS FINANSINĖS GEROVĖS VEIKSNIŲ ĮVALDYMAS

Asmeninių ir šeimos finansų akademijos

Antrosios pakopos praktinio finansinio lavinimo seminarų ciklas

TAISYKLĖS, PRIEMONĖS, PAREIGOS IR TEISĖS

8 praktiniai seminarai po 3 akad. val.
  1. Jūsų šeimos ir jos narių finansinės būklės analizė, skirta naudojimo priemonių ir jų naudos įvertinimui. Turimų finansinių problemų ir jų priežasčių nustatymas. Pagrindinės šeimos finansų sąvokos ir priemonės.
  2. Šeimos gyvenimo gerovės lygiai bei jų tobulinimo motyvai ir priemonės. Finansinio išprusimo lavinimo uždaviniai kiekvienam šeimos nariui.
  3. Šeimos ir jos narių finansinių biudžetų sudarymo ir valdymo taisyklės. Tų biudžetų sudarymo praktika.
  4. Šeimos ir jos narių pinigų srautų formavimo, naudojimo ir gausinimo taisyklės ir priemonės. Užduočių kiekvienam suformavimas.
  5. Šeimos visuminis kapitalas ir turimo jo lygio analizė. Kiekvieno šeimos nario indėliai į jo formavimą ir gausinimą.
  6. Esminės ir naudingiausios šeimai investicijų priemonės. Taktinės ir strateginės investavimo užduotys kiekvienam šeimos nariui.
  7. Šeimos ir jos narių turimo tikrojo turto balanso analizė. Jo gerinimo taisyklės bei gerinimo planai.
  8. Jūsų šeimos ir jos narių faktinės finansinės gerovės pokyčių, kuriuos įtakojo šis finansinio išprusimo lavinimo ciklas, įvertinimas. Šio lavinimosi investicinė grąža.

Tai – 8 praktinių seminarų po 3 akad. valandas ciklas

Seminarai vyks kas antrą šeštadienio rytą ( nuo 10.00 iki 12.45 val. su dviem 15 min. pertraukomis)

Šių seminarų ciklo pagrindinis tikslas – kiekvienos  jose dalyvaujančios šeimos sąmoningiems nariams suteikti bazines finansinio išprusimo žinias ir naudojimosi jomis gebėjimus. Naudodami juos savo kasdieniniame gyvenime jie galės ženkliai sumažinti ir net išvengti savųjų finansinių problemų, kurias sukelia dažnai pasitaikantis pinigų trūkumai, neleidžiantys šeimos ir jos narių reikmių bei norų patenkinti. Tokių nemalonių situacijų būtina išvengti, nes jos šeimose gali tapti tarpusavio nesusipratimų, pykčių ir net skyrybų priežastimis.

Kita vertus, neretai nutinka, kad net didelės vieno šeimos nario generuojamos pajamos ir aprūpinimas jomis kitus jo šeimos narius, pastaruose dažnai suformuoja kaprizingo išlaikytinio principus, kurie grėsmingai pablogina jų psichologinę savijautą, kai jų norai nebūna pilnai patenkinami.

Subrendę asmenys būna laimingi tada, kai jie savo produktyvia veikla gali apsirūpinti ne tik patys, bet ženkliai paremti  ir kitus savo artimosios aplinkos narius.

Šiuolaikiniame gyvenime šis gebėjimas gali būti išugdytas pas kiekvieną, jei jis laiku ir tinkamai yra išlavinęs savo profesinius ir finansinius gebėjimus. Deja, šiuolaikinė švietimo sistema profesinių gebėjimų ugdymui skiria per mažai dėmesio, o finansinį lavinimą – faktiškai ignoruoja. Todėl nėra jokios realios tikimybės, kad šis pavojingas lavinimo trūkumas šalies švietimo mokyklose bus pašalintas artimiausių bent 20 metų laikotarpyje.

Todėl  dabartinių vaikų, jaunimo ir finansiškai nepakankamai raštingų suaugusiųjų finansinio lavinimo organizavimu privalo užsiimti JŲ ŠEIMOS!

11
11

Tai – ypatingai svarbus ir nelengvas uždavinys. Kadangi daugelis „šeimų galvų“, net ir suvokdamos tą būtinybę, patiems ją įgyvendinti neturi reikiamos kompetencijos ir laiko. Pasitikėti bankų ir kitų finansinių institucijų siūlomais mokymais yra pavojinga, nes dažniausiai jie tais savo mokymais tesiekia išplėsti savo produkcijos klientų ratą ir faktiškai nesuteikia žmonėms kompleksinių bei sisteminių finansinio išprusimo žinių ir įgūdžių.

Per pastaruosius  10 metų mūsų stebėjimai ir tyrimai atskleidė, kad didžioji dalis šeimų mūsų šalyje yra nuolat persekiojama finansinio deficito.  Jų problemos dar labiau išauga, kai tą deficitą jos ima spręsti pasiimdamos dideles ir ilgalaikes paskolas vartojimui. Tai jas nugramzdina į „finansinę duobę“, kuri neišvengiamai padidina jų skurdą.

Tokios gyvenimo būklės žala yra ypač pavojinga šeimų atžaloms – vaikams. Pirmiausia, balansavimas ties skurdo riba ženkliai pablogina jų gyvenimo kokybę ir apriboja vertingo lavinimo galimybes. Kita vertus, tėvų žemo lygio finansiniai veiksmai suformuoja ir jų vaikuose klaidingo finansinio elgesio principus, kurie netinkamai įtakos pastarųjų gyvenimą suaugus.

Todėl yra ypatingai svarbu finansinio raštingumo pagrindus gauti ir išsiugdyti nuo vaikystės, pradedant ne vėliau nei 7-8 metų amžiaus. Ir tie pagrindai privalo būti vieningai naudojami ir demonstruojami visų suaugusiųjų šeimos narių.

Tą galima gana greitai ir nesunkiai įgyvendinti visiems šeimos nariams nuosekliai įvaldant šio seminarų ciklo teikiamas žinias ir praktinio jų naudojimo įgūdžius kiekvieno šeimos nario gyvenime, atsižvelgiant į visos šeimos galimybes ir kiekvieno jos nario protinės brandos lygį.

Remdamiesi daugiamečiu savo veiklos šioje srityje patyrimu GARANTUOJAME, kad  šio ciklo metu įsisavintos finansinių pagrindų žinios ir jų naudojimo  rekomendacijos jau iki ciklo pabaigos kiekvienai šeimai ir jas naudojančiam jos nariui duos ženklios investicinės grąžos.